1881 m. sausio 9 d. Kazliškių k., Šunskų valsč., Marijampolės apskr. gimė Vincas Bartuška-Bartoškevičius – kunigas, visuomenės veikėjas, filosofijos mokslų daktaras, spaudos bendradarbis. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1903 m. baigė Seinų kunigų seminariją. 1904 m. įšventintas į kunigus. Studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete, kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1912 m. išvyko į JAV, 1916 m. Tautos Fondas jį pasiuntė į vokiečių okupuotą Lietuvą stebėtoju. 1916 m. birželio 27-29 d. Šveicarijoje, Lozanoje, Pavergtųjų tautų kongrese perskaitė Lietuvos visiškos nepriklausomybės reikalavimą, o Romoje, aplankęs Popiežių Benediktą XV, paprašė paskelbti Lietuvių dieną, kuri padėtų įtvirtinti Lietuvos valstybingumą. Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui apsigyveno Klaipėdoje, leido politinį satyros žurnalą „Žaibas“, 1926-1928 m. buvo Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kapelionu. 1947 m. vasarą apsigyveno Netičkampyje. Paskutines gyvenimo dienas praleido pas kleboną kun. Juozą Matulaitį Liudvinave. Mirė 1956 m. sausio 28 d. Kapsuke (Marijampolėje). Palaidotas Liudvinavo bažnyčios šventoriuje.

Categories: