1850 m. rugsėjo 16 d. Papečkių (Girėnų) k., Vištyčio valsč. gimė Petras Kriaučiūnas – tautinio atgimimo lyderis, pedagogas, knygnešys, kalbininkas, eruditas, mokėjęs aštuonias kalbas. Jis savo asmeniniu pavyzdžiu, pedagoginiu darbu, visuomenine veikla ir įtaigiu žodžiu uždegė lietuvybės ugnį Marijampolėje, paskleidė ją Sūduvoje, išugdė apie 80 žymių žmonių ir dar šimtus paskatino tapti sąmoningais lietuviais. Petro Kriaučiūno mokiniai tapo mūsų tautinio atgimimo lyderiais, kūrusiais Lietuvos valstybę. Tai visoje Lietuvoje žinomi žmonės, apie kuriuos kalbant pridedami žodžiai: patriarchas, pradininkas, pirmasis, klasikas, daktaras, profesorius, mokslininkas, kūrėjas… Seinų kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje ir Varšuvos universitete įgytas puikus filologinis pasirengimas suformavo jį kaip mokslininką. Jo autoritetas kalbos mokslo pasaulyje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip magnetas traukė tokius lingvistikos ir filologijos korifėjus, kaip Ferdinandas De Sosiūras, Janas Boduenas de Kuertenė, Augustas Leskynas, Jossepis Julius Mikola, Mikkola, Aleksandras Aleksandrovas, Eduardas Volteris, ir dar daugelį kitų. Mirė 1916 m. sausio 20 d. Jaroslavlyje (Rusija). Kapas neišlikęs.

Categories: