1860 m. gruodžio 30 d. Kubilių k., Būblelių valsč., Marijampolės apskr. gimė Jonas Jablonskis (Rygiškių Jonas) – kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą. Visuomenėje įvardijamas, kaip lietuvių kalbos tėvas, jo darbai ypač reikšmingi lietuvių literatūrinei kalbai. Mokėsi Marijampolės (Rygiškių Jono) gimnazijoje, vėliau įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą,1885 m. jį pabaigęs sugrįžo į Lietuvą. Pirmojo pasaulinio karo metais J. Jablonskis gyveno Veliže, vėliau Voroneže, čia jis mokė lietuvių ir lotynų kalbų įsteigtose lietuvių gimnazijose. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl grįžo į Lietuvą ir dirbo vertėju, redaktoriumi, mokytoju. Be tiesioginių mokytojo (vėliau profesoriaus) pareigų rūpinosi visais gimtosios kalbos praktiniais reikalais: rengė lietuvių kalbos mokytojus, rūpinosi lietuviškų knygų rengimu, leidimu ir t.t. J. Jablonskio išleistas vadovėlis „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911) ir studija „Linksniai ir prielinksniai“ (1928) padėjo bendrinės kalbos sintaksės mokslo pagrindus. Mirė 1930 m. vasario 23 d. Kaune.

Categories: